Jautrumo ir specifiškumo skaičiuoklė

Apie šią skaičiuoklę

Kiekvienas diagnostinis testas vertinamas pagal 2×2 lentelę, sudarytą iš tikrųjų teigiamų, klaidingų teigiamų, tikrųjų neigiamų ir klaidingų neigiamų atvejų, o iš tų keturių skaičių gaunami rodikliai, apibrėžiantys, kaip geras testas iš tikrųjų yra: jautrumas = TP / (TP + FN), žmonių, kurie iš tikrųjų turi būklę, dalis, kurią testas teisingai pažymi, ir specifiškumas = TN / (TN + FP), žmonių be būklės dalis, kurią testas teisingai atmeta — o bendras tikslumas = (TP + TN) / iš viso ištirta.

Šie du skaičiai svarbūs dėl skirtingų priežasčių: didelis jautrumas pirmenybę gauna patikros testams, kur praleisti tikrą atvejį (klaidingą neigiamą) yra pavojinga, o didelis specifiškumas pirmenybę gauna, kai klaidingas teigiamas rezultatas sukeltų nereikalingą invazinį tolesnį tyrimą, todėl ta pati pagrindinė testo matematika skirtingai taikoma vėžio patikrai ir patvirtinamajam diagnostiniam tyrimui.

Epidemiologai ir biostatistikai, vertinantys naujas diagnostikos priemones, laboratorijos specialistai, tikrinantys tyrimo veikimą, ir medicinos bei visuomenės sveikatos studentai, besimokantys testų charakteristikų statistikos, visi naudoja šį skaičiavimą kaip standartinį pirmą žingsnį vertinant bet kurio diagnostinio testo realią naudą.