Ilgio susitraukimo skaičiuoklė

Apie šią skaičiuoklę

Ilgio susitraukimas yra Einšteino specialiosios reliatyvumo teorijos pasekmė: objektas, judantis stebėtojo atžvilgiu greičiu v, atrodo sutrumpėjęs judėjimo kryptimi pagal L = L₀·√(1 − β²), kur L₀ – objekto savasis ilgis savo rimties atskaitos sistemoje, β = v/c – jo greitis šviesos greičio dalimis, o daugiklis √(1 − β²) yra Lorenco faktoriaus γ atvirkštinis dydis. Kasdieniais greičiais efektas nežymus, tačiau v artėjant prie c jis tampa dramatiškas – esant 86,6% šviesos greičio objektas atrodo susitraukęs iki pusės savo rimties ilgio.

Fizikos studentai šią skaičiuoklę naudoja intuicijai apie specialiosios reliatyvumo teorijos uždavinius ugdyti kartu su laiko dilatacija, dalelių fizikai tą patį Lorenco faktorių taiko analizuodami dalelių, greitintuvuose pagreitintų iki beveik šviesos greičio, judėjimą, o mokslo populiarintojai ir rašytojai ja tikrina reliatyvistinių scenarijų skaičius populiariuose paaiškinimuose ar grožinėje literatūroje.